Visa praktika kyla iš proto. Kad ir ką jūs darytumėte, tai kyla iš proto. Tik stebėjimas nekyla iš proto..
Budistai žodį "protas" vartoja dviem reikšmėmis: "protas", rašomas mažąja raide, ir "Protas" didžiąja raide. Vartodami didžiąja raide parašytą žodį jie turi omenyje stebėtoją, sąmonę. Vartodami mažąja raide parašytą žodį jie turi galvoje stebimą. Abu reiškia protą, todel abiem atvejais vartojamas tas pats žodis; tėra nedidelis skirtumas. Kai rašoma didžioji raidė "P", jūs esate stebėtojas, o kai mažoji "p", jūs esate tas, kuris stebimas: mintys, emocijos, pyktis, godumas ir visa kita.
Kam gi vartoti tą patį žodį? Kam kelti painiavą? Yra to priežąstis. Kai pasireiškia "Protas", šis "protą" tiesiog sugeria. Kaip upės įteka į vandenyną, taip ir milijonai minčių, besisukančių apie didįjį "Protą", įsigeria į jį; jų energija yra absorbuojama. Godumas, pyktis, pavydas - visa tai yra energija, judanti į išorę, iš centro. Vos tik atsiskleidžia "Protas", šis stebėtojas tykiai stebi, ir visos "upės" pakeičia savo tėkmę. Jos tekėjo iš centro į pakraštį; staiga jos apsisuka, tampa įcentrinės; ima tekėti į didįjį "Protą"; visos jos absorbuojamos. Štai kodėl vartojamas tas pats žodis.
Kai jūs esate su kažkuo susitapatinę, prarandate savo sielą. Tai reškia, jog jūs praradote savo sielą: susitapatinote su milijonais dalykų ir kiekvienu atveju dalį savęs pavertėte daiktu. Pasirinkimas tampa susitapatinimo priežąstimi.
Susitapatinimas sukelia hipnozę, miego būseną. Nesakykite, jog kas nors yra gražu; tiesiog sakykite: "Aš esu maloniai sujaudintas". Bet pagrindas lieka "aš". Jeigu perkeltumėt šį reiškinį į objektą, niekada negalėtumėte nuspresti, nes nuo pat pirmo žvilgsnio nepagavote esmės. Esmė - jūs, taigi jeigu esate sujaudinti, reiškia, kadkažkaip yra paveiktas jūsų protas. Tuomet tas poveikis, sujaudinimas sukuria spąstus, ir jūs griebiatės veikti.
Pirmiausia jūs sukuriate gražų žmogų, po to imate jį persekioti, vejatės. O po kelių gyvenimo su gražiu vyru ar moterimi dienų visos iliuzijos žlunga. Staiga jūs suprantate, kad apsigavote, jog šis žmogus paprasčiausias, o jūs laikėte jį Džiuljeta, arba Romeo, ir staiga po kelių dienų svajonės išsisklaido, ir moteris, arba vyras tampa paprastas ar paprasta; tuomet jūs jaučiatės nusivylę, tarsi kažkieno jus apgauti.
Niekas jūsų neapgavo. Tiek vyras, tiek moteris liko tokie patys; tik jūsų iliuzija dingo, nes iliuzijų neįmanoma išsaugoti. Galima apie jas svajoti, bet niekaip ilgėliau jų neišsaugosi. Iliuzijos yra iliuzijos! Tad jei jūs tikrai norite gyventi savo vaizduotės pasaulyje, jūs, kai tik moteris jums pasirodys graži, tučtuojau bėkite nuo jos kuo toliau. Tuomet visada prisiminsite ją kaip gražiausią moterį pasaulyje. Tuomet iliuzija niekuomet nesusidurs su tikrove. Tuomet nebus sukrėtimo. Jūs visuomet galėsite dūsauti ir dūsauti, raudoti ir verkti dėl gražios moters - bet niekuomet neikite arčiau jos!
Kuo arčiau jūs prieinate, tuo labiau, objektyviau atsiskleidžia tikrovė. Kai objektyvi tikrovė susiduria su jūsų iliuzijomis, žinoma, jūs suprantate, kas bus nugalėtas - iliuzija. Objektyvios tikrovės neįmanoma įveikti. Moteris nebandė būti labai graži, ji nekūrė aplink save iliuzijos, jūs ją sukūrėte; patikėjote ja ir dabar nebežinote, ką daryti, nes iliuzijair tikrovė kartu negali egzistuoti. Svajonė turi sudužti. Toks yra kriterijus.
Stebimasis protas yra trumpalaikis - taigi kad ir ką protas suteiktų gyvenimui, tai tetrunka vos akimirką; gyvenimui protas suteikia spalvą, interpretuoja jį. Atlikęs interpretavimą, protas tuoj pat pasikeičia. Interpretacijos neįmanoma išsaugoti, nes protas toje pačioje situacijoje neišbūna, tokios pat būsenos neišlaiko, net dviejų iš eilės einančių akimirkų. Protas vis keičiasi, jis yra nuolatinė kaita. Jis jau pasikeitė - per tą laiką, kol jūs supratote, kad šis žmogus yra gražus; protas jau pasikeitė. Dabar jūs pamilsite ką nors, ko jau nebėra, netgi jūsų prote.
0 Comments
Start blogging by creating a new post. You can edit or delete me by clicking under the comments. You can also customize your sidebar by dragging in elements from the top bar.
|