Laisve
Pavasarį, kai atsitinka gėlės
Ir skleisti žiedus joms nereikia pastangu,
Ir iš nuogumo savo jos neturi gėdos,
Drabužių jos neieško prašmatnių.
Ir darbo nebedirba kad gražiai žydėti,
Ir nepavydi grožio iš kitų gėlių,
Tik džiaugias kad saulutė nesiliauja jas mylėti
Ir nepagaili savo spindulių.
Ir debesėlį tamsų su džiaugsmu sutinka
Ir nepeikia už perteklių sūrių lašų,
Ir vietos buti joms visoms užtenka.
Gėlyčių jūra mylisi su vėjeliu.