Paprastąjį protą sudaro: pyktis, godumas, pavydas, pagieža, žiaurumas, geidulys, baimė, nerimas, sumaištis.
Paprastasis protas yra mirguliuojantis, nepastovus, prieraišus ir visada galvojantis apie kitų reikalus, jo energija sklinda į išorę. Tuo primindamas beždžionę, nepaliaujamai šokinėjančią nuo šakos ant šakos. Kita vertus, paprastam protui būdingas netikras, bukas pastovumas, pasipūtėliška ir savisaugiška inercija, akmeninė įsisenėjusių įpročių ramybė.
Paprastasis protas yra toks pat suktas kaip nedoras politikas, skeptiškas, niekuo nepasitikintis, gudrybių, bei klastos meistras. Kaip tik šio chaotiško, sumaištingo, nedrausmingo ir monotoniško paprastojo proto patirties plotmėje mes vis patiriame permainas ir mirtį.
Tai kam būdingas skiriamasis suvokimas, dualumo pojūtis, kas kabinasi už išorinių dalykų, ar juos atstumia - yra PROTAS.
Iš esmės jis yra tai, kas gali sietis su " kuo nors ", kas suvokiama kaip atskira nuo suvokėjo.
Tai yra diskursyvus, dualistinis, mintijantis protas, galintis veikti tik atžvilgiu išorinio objekto, kuriam prisietas vaizdinys ir kuris klaidingai suvokiamas.
Tai protas, kuris svarsto, planuoja, trokšta, manipuliuoja, užsiplieskia pykčiu, atsiduoda neigiamų emocijų, bei minčių anplūdžiui, kuris turi nuolatos teigti, vertinti ir įtvirtinti savo "egzistenciją", skaidydamas potyrius į fragmentus ir įvilkdamas juos į sąvokas. Paprastasis protas yra nuolatos kintantis ir neapsukrus išorinių veiksnių, įprastinių tendencijų, bei įtakų grobis. Jis lyginamas su tarpduryje laikoma žvakės liepsna, kurią plaiksto visokiausių aplinkybių vėjai.
Yra šešios proto būsenos:
Suvokimas; mąstymas; gebėjimas atskirti vienus reiškinius, bei daiktus, nuo kitų reiškinių bei daiktų; laimė; liūdesys; abejonė.
Lavinant protą pirmiausia reikia tiesiogiai pažinti kaip jis veikia. Šio pažinimo semiamės iš dvasinių mokymų ir asmeninės meditacijos patirties. Paskui remdamiesi šiomis žiniomis protą "prisijaukiname" ir tampame jo šeimininkais, o jis darosi vis lankstesnis ir vis naudingiau mums tarnauja.
Meditacija yra "proto laikymas tuščioje erdvėje". " Jei protas nemintija, jis yra spontaniškai palaimingas - kaip netrigdantis vanduo yra iš prigimties skaidrus ir švarus".
Protas yra (kaip) visuotinis patirties pagrindas - laimės ir kančių kūrėjas... Kūrėjas to ka vadiname gyvenimu ir ką vadiname mirtimi. Gyvenimas ir mirtis vyksta prote, o ne kur kitur.