Baimė mūsų išgyvenimui būtinas instinktas, jausmas Nr. 1, netgi svarbesnis nei meilė, nes ilgus amžius skatino sunkumus padedančių įveikti charakterio bruožų formavimąsi. Nuo pat žmogaus, kaip rūšies, atsiradimo žemėje baimė jam padėdavo įveikti didžiausius nepatogumus, kuriuos kėlė aplinka, grobuonys, ugnis. Deja, kai urvinius žmones pakeitė sudėtingiau mąstančios būtybės, baimė įgavo tam tikras keistas, dažnai neproduktyvias formas. Dabar baimių mumyse daugiau negu bet kada anksčiau - mes bijome nesėkmės, bijome nebevaldyti situacijos, bijome pokyčių, nerimaujame dėl to, ką apie mus galvos kiti. Šiais laikais daugybę dalykų ir situacijų mes įvertiname kaip grėsmę.
Kaip gana nauja rūšis, mes ne itin gerai susitvarkome su baime. Atsidūrę slegiančioje situacijoje arba kritiškoje padėtyje, dauguma iš mūsų reaguojame ne taip, kaip normaliai reikėtų. Ne mažiau mus vargina nerimas. Vienas Viskonsino universitete atliktas tyrimas parodė, kad tik 8% nerimo atvejų buvo galima pateisinti, o kiti buvo nereikalingas laiko, energijos ir resursų švaistymas. Maža to, egzistuoja dar ir vadinamosios specifinės fobijos - perdėtos nekontroliuojamos tam tikrų konkrečių objektų ar situacijų baimės, kurios trugdo žmonėms normaliai tvarkyti savo gyvenimą. Amerikos psichiatrų asociacijos duomenimis, fobijos vargina nuo 10 iki 13% gyventojų. Šis procentas būtų dar didesnis, jeigu priskaičiuotume gyventojus, kenčiančius nuo palyginti mažo laipsnio specifinių fobijų, vadinamųjų specifinių baimių. Labai dažnai baimės trugdo įgyvendinti svajones arba gyventi visavertį gyvenimą. Ralpho Waldo Emersono nuomone, "mūsų planus dažniau negu kas kitas sužlugdo baimė".
Yra daug priežasčių, trukdančių mums įveikti baimes. Viena iš jų yra ta, kad visuomenė per daug mus saugo nuo pavojų ir situacijų, ir mes nebetenkame galimybių pratintis prie nerimo ir mokytis jį įveikti. Be to, labai ilgą laiką homo sapiens individų vidutinė gyvenimo trukmė buvo vos 18 metų. Tad nereikia stebėtis, kad mums sunku prisitaikyti prie 60 - 70 metų trukmės ar dar ilgesnio gyvenimo.
Dažniausiai pasitaikančios baimės rūšys yra šios:
- Nerimas - vidutiniškai arba ilgai trunkanti emocinė būsena, pasireiškianti neapibrėžtu grėsmės jausmu. Dažniausiai nerimaujama dėl to, kas gali įvykti ateityje arba įvyko praeityje. Nuo baimės jis skiriasi pavojaus nekonkretumu.
- Specifinė baimė - kai bijomasi kokio nors konkretaus objekto ar situacijos, pavyzdžiui, skristi lėktuvu. Jeigu šios baimės žmogus nesugeba valdyti, sakoma, kad tai jau fobija. Fobijos trugdo normaliai gyventi. Pavyzdžiui, skrydžių fobijos kamuojamas žmogus yra nepajėgus prisiversti skristi lėktuvu.
- Realios kritinės situacijos sąlygota baimė kyla, kai staiga atsiduriame tikrai pavojingoje situacijoje, pavyzdžiui, kai galime būti užpulti ar iškyla pavojus, kad laiku neatliksime mums pavesto darbo. Ji padeda atitinkamas perorientuoti nervų sistemą ir susitvarkyti su iškilusia problema.
Kad susitvarkytume su šiomis baimėmis, gamta mus aprūpino gynybine reakcija į baimę sistema. Ji sudėtinga ir susideda iš psichologinio, emocinio ir fizinio etapų. Pirmame - psichologiniame - etape mes stengiamės suprasti aplinkinį pasaulį ir suvokiame, kas, mūsų nuomone, sukėlė grėsmę. Sakykime, jūs suvokiate, kad jums iškilo grėsmė dėl to, kad buvote atleisti iš darbo. Tada prasideda antras etapas - emocinė reakcija, t.y. atsiranda baimė, pyktis, liūdesys ar kitokia emocija. Tarkime, jūs į tai reaguojate baime: jūs bijote, kad dėl darbo netekimo jūs ir jūsų šeima turėsite finansinių sunkumų. Trečiame - fiziniame - etape organizmas pradeda gaminti tai, kas vadinama baimės energija, o konkrečiau kalbant - organizmas pagamina daug didesnį, negu paprastai kiekį stipriai veikiančių hormonų adrenalino, dopamino, endorfinų ir kortizolio, kurie savo ruožtu suteikia papildomos energijos ir padeda susikoncentruoti. Maža to, gynybinė į baimę reakcijos sistema padeda atsirasti atitinkamam vidiniam emociniam nusistatymui kovoti su atsiradusia grėsme.
Organizmo gynybinė reakcija į baimę būna dvejopa: vienaip organizmas reaguoja į realios kritinės situacijos sąlygotą baimę (šiuo atveju lemiamas vaidmuo tenka simpatinei nervų sistemai) ir kitaip į nerimą, kuris paprastai susijęs su ilgalaikėmis neapibrėžtomis grėsmėmis. Nors psichologiniu, emociniu ir fiziniu požiūriu šios reakcijos panašios, tačiau baimės energijos išsiskyrimą sukeliantys hormonai yra ne tie patys. Kai organizmui reikia susitvarkyti su staiga susidariusios realios kritiškos situacijos sąlygota baime, pagrindinį vaidmenį atlieka adrenalinas, o ilgalaikiam nerimui įveikti svarbesnis yra kortizolis. Į specifines baimes ir fobijas organizmas reaguoja panašiai kaip į nerimą.
Beje, nerimas, realios kritinės situacijos sąlygota baimė ir specifinė baimė (fobija) dažnai būna tarpusavyje susipynę. Pavyzdžiui, jeigu ruošiantis pokalbiui su potencialiu darbdaviu jus užvaldys nerimas, tikriausiai į šį pokalbį organizmas reaguos kaip į realią kritinę situaciją (galbūt pradėsite drebėti ar išpils prakaitas).
Nerimas
Nors nerimas gali būti vienas iš svarbiausių emocinių variklių, tačiau jis neretai lemia ir mūsų didžiausias nesėkmes. Nerimas kyla, kai per daug galvojame apie tai, kas mums arba aplink mus yra nutikę arba gali nutikti ateityje. Be globalinių procesų - terorizmo ir ekonomikos nuosmukio - žmonės nerimauja dėl daugybės kitų dalykų: savo ateities, darbo, šeimos narių, santykių su kitais žmonėmis. Dėl to jie tampa nervingi ir įsitempę, kramto nagus, blogai miega, skundžiasi įvairiais fiziniais negalavimais, negali gerai dirbti, nepasitiki savimi ir galimybėmis įgyvendinti savo svajones. Antra vertus, šiek tiek nerimo reikia asmenybės saviraiškai: jis skatina aktyvumą, net entuziazmą, padeda iškelti gyvenimo tikslus bei imtis tinkamų veiksmų, kai tų tikslų įgyvendinimui iškyla reali grėsmė ar sunkumai.
Nors sunku patikėti, žmogui per parą vidutiniškai kyla 66 000 minčių, iš kurių du trečdaliai priskirti prie negatyvių. Iš pastarųjų, kaip parodė Viskonsino universitete atlikti tyrimai, 40 % yra susijusios su dalykais, kurie niekada neatsitiks, 30 % - su praeities įvykiais, 12 % - su nepagrįstais pergyvenimais dėl sveikatos, 10 % - su įvairiais nereikšmingais rūpesčiais ir tik 8 % - su pagrįstais rūpesčiais. Kitaip sakant, didžioji dalis nerimo - tai ne kas kita, kaip iššvaistyta ir net priešingą rezultatą duodanti energija. O tuos 8 % pagrįsto nerimo mes galėtume įveikti gana lengvai, nes gamta aprūpino mūsų organizmą sudėtinga hormonų išteklių sistema, kuri padeda koreguoti planus ir sukaupti užduotims atlikti reikalingą energiją.
Kad "efektyvus" nerimas yra naudingas ir padeda pasiekti geresnių rezultatų, buvo įsitikinta susipažinus su penkių šimtų moksle, versle, sporte, politikoje ir kitose srityse ypatingai pasižymėjusių žmonių biografijomis. Paaiškėjo, kad dauguma jų buvo kilę iš nenusisekusių arba bent didelių sunkumų patyrusių šeimų. Taigi jie nuo mažens mokėsi veikti nesaugioje aplinkoje, kovoti su iškylančiais sunkumais. Tik 5 % iš tų 500 žmonių buvo užaugę gerose, pilnose šeimose. (Žinoma, didžioji dalis nevykusiose šeimose užaugusių žmonių gyvenimą nugyvena neproduktyviai, bet tai jau atskira tema.)
Būsena, kai nerimas yra per didelis, trugdo veikti ir trigdo ryšius su aplinkiniais, vadinama nerimo sutrikimu. Tada vargina nemalonus nekontroliuojamas jausmas, kurį neretai lydi įtampa. Nerimo sutrikimas gali atsirasti artėjant kokiam nors nemaloniam įvykiui, susiklosčius slogiai ar bauginančiai situacijai. Kartais nerimo priežastis yra neišspręstas konfliktas arba problema. Žmogus gali net nežinoti, kas sukelia nerimą, ir skųstis tik pasekmėmis - gali būti sumažėjęs darbingumas ir gebėjimas susitvarkyti su kasdieniais sunkumais. Sunkesniais atvejais svaigsta galva, sutrinka kvėpavimas, gausiai prakaituojama arba atsiranda tirpimai. Gali padažnėti širdies susitraukimai, atsirasti baimė, kad sustos širdis arba ištiks beprotybė. Kartais nerimo sutrikimą sukelia skausmas, pavyzdžiui, migreninis galvos skausmas.
Nerimo sutrikimų vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu būna beveik kiekvienam iš mūsų. Kiekvienais metais gydytojai išrašo milijonus raminamųjų vaistų receptų. Psichologų nuomone, nerimo sutrikimai šiais laikais dažnesni dėl to, kad žmonės nebepajėgia prisitaikyti prie spartėjančių visuomeninio gyvenimo tempų, ypač prie technologinių pokyčių. Vieni žmonės nerimo sutrikimą paveldi, kitiems jis atsiranda dėl traumuojančių išgyvenimų, nesaugios vaikystės arba neaiškios esamos padėties. Nerimo sutrikimai yra pagrindinis Amerikos moterų psichinės sveikatos sutrikimas, o vyrams jis yra antroje vietoje (pirmoje yra priklausomybė nuo alkoholio ir kitų narkotikų).
Realios kritinės situacijos sukelta baimė
Galima sakyti, kad tai normali baimė, kurios simptomus kiekvienas iš mūsų kasdien jaučiame bent 40 kartų per parą. Kai kurie jos padariniai (įtampa, nervingumas, nuovargis) nėra malonūs, o kiti yra mums naudingi (energijos antplūdis, gebėjimas greitai veikti ir sutelkti dėmesį). Yra žmonių, kurių organizmas "baimės energiją" išskiria labai staigiai (jie vadinami "jautriais adrenalinui žmonėmis" ir tokie yra dėl tam tikrų organizme vykstančių procesų įpatybių).
Kai pajuntame baimę, mūsų organizme automatiškai prasideda gynybinė reakcija į baimę, padedanti susitvarkyti su staiga atsiradusiomis grėsmėmis įvairiausiosiose situacijose, pavyzdžiui, kai einat gatve iš už kampo pasirodo įtartinas žmogus, arba kai baigiasi užduočiai atlikti skirtas terminas, o ją atlikti privalome. Tokiais atvejais per sekundės dalį mūsų psichikoje ir kūne įvyksta fiziologiniai pasikeitimai: širdis pradeda pumpuoti daugiau kraujo, susilpnėja skausmo pojūtis, išsiskiria daugiau hormonų - adrenalino ir endorfinų, kurie suteikia daugiau energijos ir padeda sutelkti dėmesį. Fiziologinių pokyčių laipsnis gali būti labai įvairus - tai priklauso nuo grėsmės laipsnio ir to, kaip jūs tą grėsmę vertinate. Kadangi trumpam gali pradėti blogiau funkcionuoti kai kurios kūno sistemos - pavyzdžiui, dėl to, kad į didžiuosius raumenis yra varoma daugiau negu įprastomis sąlygomis kraujo, gali susilpnėti kraujotaka pirštuose ir pilvo srityje, - atsiranda drebulys, nemalonus jausmas skrandžio srityje. Tai vadinama kovok arba bėk reakcija, kurios rezultatai kartais būna neįtikėtini - žmogaus organizmas, kad įveiktų gyvybei grėsmę keliantį pavojų, sugeba sutelkti labai daug energijos.
Ši gynybinė reakcija į baimę, žmogų, kaip rūšį, lydi nuo pat jo atsiradimo žemėje. Kitaip jis nebūtų galėjęs išgyventi tada, kai jį supo atšiaurios sąlygos, puldinėjo grobuonys ir priešiškos gentys. Tačiau šiais laikais galimybės pritaikyti tai darbe, versle, ar mokykloje yra menkos. Mūsų gyvenime nėra tiek daug fizinių stresų, kiek jų patirdavo mūsų protėviai. Mes tapome mąstančiomis būtybėmis, bet senoji reakcijos į baimę sistema niekur nedingo. Šias reakcijas mumyse dabar sužadina socialinės, akademinės ar profesinės grėsmės, poreikis ginti savo išdidumą ar savąjį Aš. Jų metu išsiskiria energija - dėl to, kad nesugebame jos sudeginti - sukelia įtampą, nuovargį, įvairius negalavimus.
Dažnai neaiškiai apibrėžiamas realios kritinės situacijos ryšys su slegiančia situacija arba stresu. O ryšys yra toks: atsiradus realiai slegiančiai situacijai, organizmas į ją, taip pat kaip į grėsmę, reaguoja baime. Baimė gali arba mus įkvėpti įveikti grėsmes, arba, jeigu situacija mums atrodo neįveikiama, sukelia distresą. Taigi susiklosčius slegiančiai situacijai žmonės gali veikti arba geriau, arba blogiau, negu jie veikia nesant spaudimo, bet vis dėlto dauguma tokiose sąlygose veikia blogiau.
Slegianti situacija būna dvejopa: išorinė ir vidinė. Prie išorinių slegiančių situacijų galėtume priskirti didelį darbo krūvį, itin griežtą viršininko kontrolę, reikalavimą apmokėti sąskaitas arba gauti gerus pažymius mokykloje ir pan. Kaip vidinė slegianti situacija gali būti itin dideli sau iškelti uždaviniai arba nujautimas, kad kiti į mus deda labai dideles viltis. Jei nebūtų jokio spaudimo ir iššūkių, gyvenimas būtų nuobodus. Taigi į slegiančią situaciją mes reaguojame pirmiausia baime, kuri savo ruožtu sukelia pozityvų stresą (eustresą) arba negatyvų stresą (distresą), o kitaip sakant - papildomą energiją arba jėgas atimančią įtampą. Kaip mes reaguojame į slegiančią situaciją, priklauso nuo paveldėjimo, auklėjimo ir patirties.
0 Comments
Start blogging by creating a new post. You can edit or delete me by clicking under the comments. You can also customize your sidebar by dragging in elements from the top bar.
|