Kiekviename iš mūsų gyvena du žmonės. Vieną vadinu ego. Ego nori būti teisus. Ego mano, kad yra išskirtinis, ir privalo konkuruoti su aplinkiniais. Jis trokšta būti geresnis už visus. Todėl jis stengiasi turėti ne tik daugiau, bet ir kuo brangesnių daiktų. Geriausiai jis jaučiasi ką nors nugalėjęs ir save, kaip asmenį, vertina pagal tai, kiek sugeba būti aukščiau už tuos, kuriuos taip desperatiškai stengiasi įveikti. Jo svajonė išsipildo, kai jis tampa pirmas, nors gerai būti ir paskutiniame dešimtuke, o buvimas sąrašo viduryje yra visiškai pakankamas.
Ego ne tik dievina pergales - jam jų desperatiškai reikia, ir jis visada ko nors siekia. Jis mėgaujasi savo laimėjimais, dažnai skaičiuoja apdovanojimus, premijas, garbės ženklelius. Ego gali turėti prabangiausių mašinų, gražiausių drabužių, mėgautis puikiausiais valgiais, efektingiausiais narkotikais, išradingiausiu seksu ir visomis malonumų rūšimis, bet kai visi jie nusibosta ir tampa praeitis, atsiranda naujas poreikių sąrašas. Ego neįmanoma patenkinti, kol yra kažkas, ką reikia nugalėti ar nupirkti, ir pasijusti laimėtoju. Jis siekia, bet niekada nepasiekia. Ego yra reikalaujantis, veiklus ir apsėstas troškimo būti teisus.
Dvi mūsų realybę sudarančios dalys yra ego ir dvasia. Ego dažnai apibūdinamas kaip žemiškasis palydovas, nes jo dimensijoje neįmanoma kurti ir realizuoti save. Nematomas pasaulis vadinamas dvasia. Dalelytės (materija) pačios savęs nesukuria. Norėdami įgyvendinti svajones turime būti laisvi nuo ego. Ego yra tik mūsų įsitikinimas, kad esame išskirtiniai, kad varžomės su kitais, kad esame atskiri nuo Dievo (ar savo šaltinio). Jei tikime, kad esame atskiri nuo visų ir nuo savo šaltinio, prarandame to šaltinio teikiamą galią. Kai vėl atnaujiname ryšį su savo šaltiniu, ar sąmoningai susijungiame su tuo, kas nematoma (dvasia), atgauname šaltinio teikiamą galią. Tada mes atgauname galią atsiskleisti, sveikti ir į savo gyvenimą pritraukti tai, ko trokštame. Bet netgi susijungus su šaltiniu, ego nori tame procese dalyvauti.
Vos pradėję kitiems pasakoti apie savo troškimus ir tai, kaip rengiamės susikurti savo gyvenimą, kuris mums lemtas, išsikviečiame ego. Kai pradėsime dėstyti savo radikalius sumanymus, būsime paprašyti juos apginti. Mūsų pašnekovų nuomonių skirtumai ar panašumai sukels diskusiją. Blogiausia, kad turėsime klausytis tų, kuriems atskleidėme savo svajones, - jie ragins atsipeikėti ir į savo gyvenimą žvelgti realiai.
Kai pradeda veikti ego, mes prarandame sugebėjimą klausytis savo širdies ir kurti savo likimą. Atskleisdami slapčiausias savo svajones, mes siekiame skaičių galios, kuria žavisi nedrąsieji. Neapsirikite, nes nedrąsieji svajonių neįgyvendina, jie papildo savęs nerealizavusių gretas.
0 Comments
|